En

 

 

2014 10 14

„Art in Quadrum“ konkurse – stereotipus laužanti technologijų ir meno sąjunga

Penktadienį, spalio 10 d., paaiškėjo 11 menininkų pasiūlymų, iš kurių ateinančiais metais bus išrinkti keturi projektai. Jų darbai papuoš „Quadrum“ – Konstitucijos pr. iškilsiantį pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotą administracinių pastatų ansamblį. Virš pusės mln. litų vertės konkurse „Art in Quadrum“ sulaukta 44 menininkų pateiktų idėjų.

 „Vertinant meno formas, be tapybos ar skulptūros kūrinių, didelę pasiūlymų dalį sudarė skulptūriški objektai–instaliacijos, – konkurse dalyvavusius darbus apibendrino meno ir edukacijos centro „Rupert“ atstovė Justina Stašelytė. – Mano manymu, itin įdomūs buvo su mokslu ir technologijomis susiję projektų pasiūlymai. Menininkai į savo siūlomus kūrinius integravo išgaubtuosius veidrodžius, ultragarsines sroves, povandenines augalų sistemas, kinetinius impulsus, slankiojančias platformas“.

J. Stašelytė pabrėžė, jog įvairių technologijų integracijos mene dėka, plečiamas ne tik viešojo meno suvokimo spektras. „Mūsų lūkesčiai pasitvirtino, kaip ir tikėjomės – ši iniciatyva išjudino šalies meno pasaulį. Sulaukėme pasiūlymų tiek iš gerai žinomų ir patyrusių, tiek ir iš jaunų menininkų“, – pridūrė „Rupert“ atstovė.

Pasak jos, „Art in Quadrum“ yra išskirtinis įvykis Lietuvos meno istorijoje, kadangi tokios apimties privačios užsakomojo meno iniciatyvos dar nėra buvę.

„Į šį verslo centrą žiūrime kaip į ilgalaikį projektą, – meno ir edukacijos centro atstovei antrino bendrovės „Schage“ generalinis direktorius Kjetil T. Hanssen. – Integruodami meno kūrinius į savo projektus siekiame sukurti aplinką, kurioje būtų ne tik patogu dirbti, bet ir galima atsipalaiduoti. Siekiame tai atlikti taip, kad joje dirbsiantys žmonės patirtų įkvėpimą, išlaisvintų savo kūrybiškumą ir vaizduotę, pailsėtų nuo kasdienių rūpesčių“.

„Schage“ vadovas įsitikinęs, kad architektūros, funkcionalumo ir meno sintezė yra pajėgi sukurti ne tik ilgaamžį verslo centrą, tačiau ir suburti vieningą bendruomenę. „Integruodami menininkų kūrybą į statybų procesą stengiamės, kad ji nevirstų blankia dekoracija, neprarastų savo estetinio krūvio tiek koncepcijos, tiek medžiagiškumo atžvilgiu – taptų integralia projekto visumos dalimi, – kalbėjo K. T. Hanssen. – Remdamiesi kompanijos vertybėmis – patikimumu, ilgaamžiškumu, integracija, drąsa – „Art in Quadrum“ meno programa ir konkursu siekiame įkurdinti šiuolaikinio meno kūrinius „Quadrum“ verslo centre“.

Žiuri komisija įvertino 44-ias menininkų pateiktas idėjas, iš kurių į finalą pateko 11 pasiūlymų. Į keturias kategorijas suskirstyti finalininkai: Petras Mazūras, Vladas Urbanavičius, Juozas Laivys, Arūnas Gudaitis (A kategorija); Lina Lapelytė, Laura Kaminskaitė, bendras Neringos Černiauskaitės, Ugniaus Gelgudos ir Vaclovo Nevčesausko darbas (B kategorija); Ksenia Jaroševaitė, Ignas Krunglevičius (C kategorija); Antanas Gerlikas, Eglė Ridikaitė (D kategorija).

Visi šie dailininkai yra gerai žinomi Lietuvos mastu: Vladas Urbanavičius sukūrė skandalingąją „Krantinės arką“, Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda – prieš kelis mėnesius ŠMC rodytos parodos „Bėgiko metafizika“, prieš tai pristatytos Niujorke, autoriai; Linos Lapelytės kūrinys mažiau, nei prieš mėnesį buvo eksponuotas „Serpentine“ galerijos paviljone Londone, o gerai žinomas Ksenijos Jaroševaitės darbas – Jurgai Ivanauskaitei skirtas paminklas–katinas.

Menininkus vertinusią žiuri komisiją sudarė: Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė; kuratorius Jonas Žakaitis; Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas; Kjetil T. Hanssen – „Schage“ generalinis direktorius; Nicolaus Schafhausen – pasaulyje žymus meno kuratorius.

Konkurso nugalėtojai paaiškės 2015 m. vasario 1 d.