En

 

 

2015 03 06

Verslo centre „Quadrum“ – švytintys ženklai ir įgarsintas „Twitter“

Vasario pabaigoje įvyko paskutinis konkurso „Art in Quadrum“ žiuri posėdis. Jo metu paaiškėjo, kurių šalies menininkų kūriniai taps neatsiejama dešiniajame Neries krante iškilusio, modernaus verslo centro „Quadrum“ dalimi. Iš kone pusšimčio konkursui pateiktų darbų buvo išrinkti du: subtilią rašyseną ranka primenanti neoninė instaliacija ir vidiniame pastatų komplekso kieme iškilsiantis šiuolaikiškas garso bokštas.



Pasak Kjetil T. Hanssen, „Schage“ generalinio direktoriaus ir konkurso žiuri nario, švelnios neono šviesos hieroglifai ant betoninės sienos pasižymi subtilumu. O garso instaliacija – tai unikalus, inovatyvus projektas, kurio veikimą galės patirti verslo centre dirbsiantys žmonės.

Žiuri sprendimu, didžiausio – 17 aukštų – komplekso pastato, kurio didžiąją dalį užims DNB bankas, fojė puoš Lauros Kaminskaitės darbas „Pokalbis (įskaitant skirtingo pobūdžio judesius)“. Kūrinio autorė įsitikinusi – nesvarbu, kur pokalbis prasideda. Svarbiau, kur jis mus nukelia ir kaip pakeičia.


Šiuolaikinio meno projektas bus įgyvendintas dideliais, rašyseną imituojančiais neono vamzdeliais, kurie visą parą minkšta balta spalva švies ant pastato sienos uždaroje erdvėje. Kad ir koks būtų dienos metas, L. Kaminskaitės darbas iš pastato vidaus matysis praeinančiam ar mašina važiuojančiam stebėtojui. Nors neonas, kaip medija, vizualiuosiuose menuose pasaulio mastu eksploatuojamas gana dažnai, Lietuvoje tokio pobūdžio darbai – ypač reti.
 

Kitoje kategorijoje nugalėjo menininkų dueto Igno Krunglevičiaus ir Gary Bates projektas „Apšviečiančios srovės“, įsikursiantis „Quadrum“ vidiniame kieme.
 

„Apšviečiančios srovės“ – su aplinkinių pastatų estetika susiliejantis garso bokštas, kuris bus pastatytas geometriniame kiemelio centre. Viršutinėje bokšto dalyje bus įmontuotos keturios parametrinio garso kolonėlės. Ši garsiakalbių technologija skleidžia garsą itin siauru kampu (panašiai kaip šviesos prožektorius). Tokiu būdu vieta, kurioje galima girdėti kolonėlių skleidžiamą garsą, yra labai tiksli. Taigi, garsas nesklinda po visą kiemelį, o tik po specifines jo vietas.
 

Kūrinio autorių teigimu, garsas, kuris sklis iš bokšto, bus dvejopos kilmės. Tai – iš internetinės radijo stoties paimtas garso takelis, kuris, tam tikrų garso filtrų pagalba, bus paverstas sunkiai atpažįstamu. Pastarąjį papildys balso takelis, paimtas iš socialinio tinklo „Twitter“ naujienų, kurios bus perskaitomos vaikišku roboto balsu. Šiedu garso takeliai bus sujungti į unifikuotą garsinį pranešimą.
 

„Šios samplaikos rezultatas – naujausią muziką ir naujienas transliuojantis garso takelis, specialiai pritaikytas pasirinktoms kiemelio vietoms. Panašiai, kaip kad vėjo gūsis, garso takelis bus ramiai nuteikiantis, o skaitomo teksto informacijos tiekimo greitis – atitinkamai lėtas“, – komentavo projekto „Apšviečiančios srovės“ autoriai.
 

„Art in Quadrum“ organizatoriai neribojo menininkų laisvės projektų stiliaus, apimties, temos ar kitais atžvilgiais. Iš viso nominuoti ir į konkursą pakviesti buvo 46 menininkai, tarp kurių – Vladas Urbanavičius, Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė, Lina Lapelytė, Jonas Gasiūnas bei kt. Konkurso kandidatų pasiūlymai abiejuose etapuose buvo vertinami pagal tris kriterijus: meninio sprendimo originalumą, pasiūlyto projekto ir architektūrinės erdvės sintezę, techninę bei ekonominę projekto realizaciją.
 

Kūrinių pasiūlymus vertino konkurso žiuri, sudaryta iš Lietuvos bei užsienio profesionalų: Vienos Meno Kunsthales direktoriaus Nicolauso Schafhauseno, menotyros daktarės bei Nacionalinės Dailės Galerijos direktorės Lolitos Jablonskienės, Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino, minėtojo Kjetil T. Hansseno ir kt.
 

„Art in Quadrum“ , kurį bendrovė „Schage“ organizavo kartu su meno ir edukacijos centru „Rupert“, seka tarptautinių meno konkursų pavyzdžiu, siekia šiuolaikinio meno kūrinio kokybės, atpažįstamos ne tik lokaliu, tačiau ir tarptautiniu mastu. Pasak konkurso žiuri nario, Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino, „Art in Quadrum“ Vilniaus mastu yra svarbus ir solidus darinys.
 

„Kalbant apie meninių projektų jungtį su naujos infrastruktūros kūrimu, „Art in Quadrum“ projektas yra vienas pažangesnių aplinkos tausojimo ir energijos taupymo prasme. Žmonėms, kurie „Quadrum“ pastate ruošiasi dirbti ar praleisti laiką, ši iniciatyva – akivaizdus pridėtinės vertės sukūrimas, į gerą pakitusios gyvenamosios ir darbo aplinkos garantas“, – kalbėjo K. Kuizinas pridurdamas, jog panašūs projektai pasaulyje įgyvendinami ne be reikalo.
 

Konkursą laimėjusių menininkų kūriniai bus realizuoti „Quadrum“ verslo centre. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti 5000 eurų vertės premijomis, o vieno meno objekto įgyvendinimui bus skirta iki 25 000 eurų.


Bendru žiuri sprendimu, „Art in Quadrum“ nugalėtojai dar dviejose kategorijose nebuvo išrinkti, todėl bus ieškoma būdų, kaip šiuolaikinio meno kūriniais užpildyti likusias pastatų erdves.



Apie Quadrum
„Quadrum“ – tai įspūdingo dydžio, pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotas administracinių pastatų ansamblis, verslo miestas mieste. Čia įsikūrusios įmonės bus ne tik puikiai matomos, bet ir galės vystyti savo veiklą itin patogioje, verslui ir žmonėms draugiškoje aplinkoje. Atsakingą požiūrį į darnią plėtrą, vystant „Quadrum“ verslo miestą, patvirtins BREEAM – žymiausias pasaulio poveikio aplinkai vertinimo metodas ir pastatų reitingavimo sistema. Šis prestižinis sertifikatas liudija apie taupų energijos panaudojimą ir socialiai atsakingą aplinkos tausojimą, kurį verslo centre įkūnys geoterminis šildymas, „išmaniosios“ ventiliacijos ir apšvietimo sistemos, specialios fasado izoliacinės savybės, lietaus vandenį tausojantys stogai bei kitos pažangiausios energijos taupymo technologijos. „Quadrum“ taps pirmuoju naujai statomu verslo centru Baltijos šalyse, gavusiu šį sertifikatą. Investicijos į šį projektą siekia 260 mln. Lt.


Apie „Schage“

„Schage“ priklauso Schage šeimos valdomai Norvegijos įmonių grupei. „Schage Group“ bendra metinė apyvarta 2013 m. siekė 526 milijonų litų, o „Schage Eiendom“ privataus kapitalo vertė sudarė 0,8 milijardą litų. Nuo 1998-ųjų metų įmonė veikia ir Lietuvoje. Per šį laiką sėkmingai įgyvendino šiuos projektus: administracinių pastatų ansamblį rekonstruotame buvusiame vienuolyne Subačiaus gatvėje, biurų pastatą Vytenio gatvėje, gyvenamųjų namų kompleksą Vilniaus senamiestyje „Mikalojaus žiedas“, gyvenamuosius pastatus Žvėryne, Latvių gatvėje ir kitus. Motininė kompanija išvystė ir pastatė ne vieną A klasės biurų projektą Norvegijoje, tokį kaip Oslo „Skoyen Atrium“ (40,000 m²), „Skoyen Atrium III“ (25,000 m²), „Helsfyr Atrium“ (38,000 m²). Taip pat – biurų projektą, esantį Kristiansande (70,000 m²).


Apie Rupert

Rupert yra projektų pagrindu veikiantis tarpdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir parodų centras. Architekto Audriaus Ambraso suprojektuotas naujasis Rupert pastatas duris atvėrė 2013 metų liepą. Pastate veikia parodų ir projekcijų erdvė, nuolat vyksta paskaitos ir reziduoja Lietuvos ir užsienio menininkai, kuratoriai ir kultūros vadybininkai. Rupert parodų erdvė – vieta, kurioje vyksta unikalios meno laboratorijos ir atviros paskaitos, yra rodomos netradicinės šiuolaikinio meno parodos bei video ir juostiniai filmai.


Daugiau informacijos:

Kjetil T. Hanssen
UAB “Schage Real Estate” generalinis direktorius (kalba lietuviškai)
+370 687 77874, kjetil@schage.lt


Justina Staselytė
„Rupert“ atstovė
+370 662 66078, justina@rupert.lt